Kristina.magic

Cats are the undisputed lords of the internet. They make almost anything funnier and cuter, and they incidentally make great pets and friends as well. We’d like to take this opportunity to pay homage to our internet overlords by showcasing some of the most interesting cat coat patterns that we’ve seen online.

Cats’ forms don’t vary very much, but their coats are as colorful and diverse as their claws are sharp. There are countless genes that govern different aspects of fur color, length, patterns and other properties. These mutations create the beautiful and unique patterns that we love, but they can sometimes also create unexpectedly interesting designs.

We’ve already seen Sam, the cat with eyebrows, and Venus the two-faced cat.  Here are a few more felines with cool markings that we love!

Sam, The Cat With Eyebrows

Source: instagram.com/samhaseyebrows

Venus The Two-Faced Kitten

Source: facebook.com/VenusTheAmazingChimeraCat

Cat With a Permanent Top-Hat

Source: thesun.co.uk

Kitten With a Heart-Shaped Marking

Moustache Cat

Source: flickr.com

Snowball The Kitler Cat

Source: catsthatlooklikehitler.com

Cat With Grandma-Hair

Source: unknown

Fordy, The Cat With A Heart Marking On His Jaw

Source: flickr.com

Monkey Hug From Behind

Source: unknown

Inception – Cat Within A Cat

Source: boredpanda.com

10 Cats That Got Famous For Their Awesome Fur Markings originally appeared on Bored Panda on October 22, 2013.

1. 15 Proofs That Cats Are Liquids
2. Classy Portraits of Cats Portrayed As Royalty
3. Bride’s Bouquets Replaced By Flying Cats In The Latest Wedding Photography Trend
4. Controversial Pictures of Painted Cats

zirafos posted a photo:

Globe

Jaučiuosi dabar taip, lyg su šlapiais botais maknočiau per išplautas grindis. Tik tos “grindys” valytos beveik prieš metus ir daugiau niekas čia nebuvo užėjęs… “Fiūūūū! Nupūsiu dulkes, tiesiog vėl išsikrausiu savo mantą ir būsiu čia toliau.”- nusprendžiu.

Nea, nepavyks be pasiteisinimų…

Per tuos tylos mėnesius KOKONE, mūsuose virė gyvenimas, taškėsi ir kunkuliavo, gimė naujos idėjos (ir vaikai), lipo ant galvos darbai (ir vaikai), augo visokia patirtis (ir… vaikai). Vis dar rašau daugiskaita, matyt taip galvoti saugiau. Iš tiesų, KOKONE labiausiai reikėtų perrašyti skyrelį “APIE”. Kol čia rašinėjom-paišinėjom kelios (5, 4, 3), buvo kažin koks pilnatvės ir užnugario jausmas. Kai likom dviese, atsirado savotiška, kone patalogiška atsakomybė (jei net nieko naujo nerašant, čia vis tiek kasdien, pasak statistikos, užeina bent 200 svečių, tai kažkaip ir stebina, ir įpareigoja) ir susikratė labai aiškus tekstų – vaizdų – temų pasiskirstymas (Lemanui, Lemanui, Danieliui…). Likusi viena, kurį laiką tą vienumą neigiau, o paskui turbūt pasidaviau ir… išėjau feisbuko teršti. Ale, grįžau, čia gi palociai didesni, va, kiek hektarų grafomanijai!

Apie tai, kaip sekasi (o SEKASI!) kitiems ir kitoms, parašysiu vėliau, prižadu. Dabar tik užsiminsiu, kuo gyvenu pati.

Aš seku pasakas pagal užsakymus. Maždaug tokius: “Neee, nenoje miegooo! Mama, ateeeik! Papasakok apie džyyypą!”.

Na, ką gi, prašom: apie tą džipą, kuriam šiandien ant užpakalio buvau priversta priklijuoti nuo kitos mašinėlės nusuktą ratą. Irgi pagal užsakymą…

PASAKA APIE DŽIPĄ, KURIS IEŠKOJO ATSARGINIO RATO

Kartą gyveno, va, toks Džipas:

Gyveno ilgai ir laimingai, kol vieną dieną susizgribo, kad gi neturi atsarginio rato. Ir Laimė kaip mat jį paliko. Išvažiavo Džipas į Margąjį Pasaulį rato ieškoti. Važiavo, važiavo ir sutiko mažą Mašinytę. “Labas, gražuole, gal turi atsarginį ratą?” – paklausė Džipas. “Neee, netelpa niekur, labai gadina nervus ir stilių, tai nesivežioju.” -  pamirksėjo Mašinytė ir nuvažiavo į degalinę kavos.

O Džipas patraukė toliau. Privažiavo miškelį, ten rado Traktorių. Jis kasė griovį. “Gal turi atsarginį ratą?” – pasidomėjo Džipas. “Turiu! Reikia? Paskolinsiu.” – tuoj pasiūlė Traktorius. “Paskolink!” – apsidžiaugė. Bet ratas pasirodė beesąs per didelis kokiais penkiais dydžiais. Nusiminė Džipas, rodos, akyse sumenko ir nieko nesakęs, nuriedėjo.

Keliavo jis toliau. Važiavo, važiavo ir privažiavo didelį miestą. Ten sutiko Autobusą ir Troleibusą. Autobusas iliustracijų nemėgo, o Troleibusas net su murzinais ūsais mielai pozuodavo turistams. Štai:

Džipas ir jų pasiteiravo apie atsarginį ratą. Autobusas ir Troleibusas pasiūlė pavažiuoti septynias stoteles iki raudonų plytų garažo, kuriame prikrauta daugybė ratų. “Paprašyk sargo, ir gausi vieną,” – sako Autobusas. “Juk ratai – visi vienodi, visiems tinka.” – pritarė Troleibusas. “Tai kad ne…” – pagalvojo sau Džipas ir nubirbė toliau.

(maždaug šioje vietoje pasakos Užsakovas užmigo, bet įsijaučiau ir jau nebegalėjau sustot…)

Dar kiek pasižvalgęs po Didelį Miestą, Džipas privažiavo Didžiulę Parduotuvę su daugybe naujutėlaičių blizgančių automobilių. Paspoksojo per langą ir įsidrąsinęs įsuko pro vartus. “Kas tu toks, kodėl toks suplotas?” – paklausė Džipas vieno raudono blizgūno.

“Aš – Sportinis!” – atkirto tas. “Sportinis Super Auto.” – parodė auksinius užrašus ant nosies ir užpakalio ir paklausė, ko toks pavargęs ir dulkinas Džipas čia ieško. “Atsarginio rato.” – atsiduso Džipas. “Kam tau jis? – nusistebėjo Sportinis Super Auto. “Na, maluosi miškais ir laukais, kur nėra kelių, tai kartais ratus pametu, praverstų atsarginis”, – paaškino. “Cha, aš tai net nežinau kiek ratų pats turiu! Ir man tai nerūpi, tegu mechanikai dirba ir galvas kvaršina. O tu nustok ieškot, ko nepametęs, važinėk tik euro-greitkeliais arba pagrindinėmis didmiesčio gatvėmis į grožio salonus, ir atsarginio rato niekada neprireiks, tavo gyvenimas nerealiai pasikeis!” – paprotino Super Auto. Džipas taip ir padarė. Neilgai trukus jis nuo gero gyvenimo solidžiai nusipenėjo ir sublizgėjo rimtuose žurnaluose.

Moralas. Kartais reikia tiek nedaug, vos vieno verto patarimo, kad taptum Aukštuomenės Džipu.

*****

P. S. O man Žinovas, per petį patikrinęs, ką veikiu, pareiškė, kad čia visai nepanašu į sportinę mašiną. Nepatenkinta pakišau po nosim lapelį ir pieštuką, Žinovas padėjo ant stalo TV pultelį  ir, iliustravo pasakos pabaigą:

Zzzzzummmm…

Michael Paul Smith is the perfect example of an artist with a passion for what he does. For the last 25 years, he has spent some of his spare and much of his professional time making miniature models and photographing them, creating a gallery of vintage car photographs from a fictional 1950s American town called Elgin Park.

As a professional model maker, Smith’s models are detailed enough to withstand the scrutiny of close-up photography. Smith places them in miniature dioramas and uses forced perspective to make parts of the real world lend his pictures additional realism. The result is a quirky sort of historical fiction – faithfully and authentically reproduced scenes from a small American town that never actually happened (but could have).

What’s also great about his Elgin Park collection is that the magician is willing to reveal his secrets. Smith’s Flickr gallery often pairs his brilliant illusions with a picture that breaks their carefully arranged perspective and reveals how he managed to blend reality and his imagined history. His pictures are an excellent example of how art can be used to fool the eyes.

Source: Michael Paul Smith (via petapixel.com)

Artist Uses Perspective, Miniature Car Models And A $250 Camera To Create Realistic Historical Photos originally appeared on Bored Panda on October 17, 2013.

1. Cute Miniature Crocheted Animals by Su Ami
2. Real World In Miniature: 20 Tilt Shift Photos
3. Miniature Buildings: Street Art by EVOL
4. What If Models From Classic Paintings Were Real?

Много, много, много лет назад, - прямо скажем, 25 лет назад - я первый раз приехала на Крит и жила на краю города Ретимно. Тогда город Ретимно был маленьким и кончался там, где старый университет. А дальше шли буераки и неудобья и тарахтел экскаватор, копавший землю под будущие здания - сейчас они тянутся километров на 15 от этого места.

В общем, все еще было свежее, молодое и нетронутое. И дороги на Крите были непроезжие, а некоторые вообще пылевые, так что приятно было снять сандалии и брести по этой остывающей вечерней пыли, как по муке. Теперь-то всюду асфальт, и всюду удобно доехать, но не только мне, вот в чем беда-то. И ужасные, удобные шоссе проложены напролом через чудные, таинственные горы, полные деревьев и птиц; нет там теперь ни деревьев, ни птиц, а только отвалы рыжего камня и свист ветра.

Вот приехала я туда впервые и сидела в ресторанчике в гавани, на самом берегу, и вертела головой. Там все рестораны дрянь, туристское обдиралово, и рыба мороженая, и цены задраны, но есть один настоящий, прямо под носом, но неприметный, - там всё как надо, домашнее, а опознать его можно по тому, что там едят сами греки. Скатерти в синюю клетку, солнце светит, и можно крошить хлеб рыбам прямо в мутную воду со стола.

А метрах в трех от меня, в невкусном ресторане, сидела женщина, шведка, лет тридцати пяти, - волосы морковного цвета дыбом, футболка прямо на голое тело без лифчика, как у скандинавских женщин принято, в окружении трех викингов завидного роста и богатырской красоты, таких краснолицых, с золотыми шевелюрами, с пронзительно голубыми глазами. Все они были пьяные в жопу, очень веселые, а она пьянее и веселее всех, и громко хохотала, разевая рот. Нельзя было ее не заметить.

И вот прошло четверть века, и прежний Крит, манивший своей нетронутостью, своей удаленностью, пасторальностью и патриархальностью поблек и зарос бетонными пансионатами и гостиницами, а его отдаленные окраины, где с горы открывались сумасшедшие виды на синие сверкающие воды и пустынные побережья, застроили теплицами и затянули отвратительной белой пленкой, чтобы, значит, помидорчики под ней выращивать для нас, приехавших жить в этих бетонных пансионатах и гостиницах, раскрашенных в веселенькие цвета.

И уже больше не хочется сесть за руль и ехать вдаль, вдаль, вдаль, потому что там вдали тоже асфальт, пленка и удобства. И то счастье, которое я испытывала от этих диких просторов, ушло, и не вернуть его.

И вот прошло 25 лет, и я снова сижу в маленькой гавани Ретимно, в домашнем ресторане за столом с синей клетчатой скатертью, и постаревшая хозяйка несет заказ, и вино, и я как всегда думаю: как же пить, когда я за рулем?.. Ну а как же не пить?.. И за соседним столом раздается громкий, пьяный, на всю распахнутую пасть гогот. И я оборачиваюсь - Боже!..

Поредевшие волосы морковного цвета дыбом, морда облуплена, футболка напялена прямо на голое морщинистое тело без лифчика, нога в гипсе торчит пистолетом, да и рука тоже обмотана каким-то бинтом; та же шведка, в инвалидной коляске! В окружении трех ссутулившихся викингов с лицами свекольного цвета, с развевающимися остатками светлых волосенок, с глазами, выцветшими до белизны!

Все пьяные в жопу, все заливисто хохочут, - одного раздирает кашель курильщика, он машет рукой: ну вас! - но они от этого только громче и веселей заходятся в счастливом пьяном смехе, а она, морковная красавишна, пьянее и веселее их всех.

И от уважения к этим непобедимым людям я чуть не заплакала.

Dievinu savo naująjį darbą jaukioje suvenyrų krautuvėlėje, į kurią užsuka atsipalaidavę turistai, ieškantys dovanėlių artimiesiems. Ir kolegės mielos, ir šefas fainas, rytais visada pasitinka su gera kolumbiška kava, o šaldytuvas visuomet pilnas vaisių, kurių pastaruoju metu valgau itin daug. Kol parduotuvėlėje tuščia, sėdim dviese ir gurkšnodami kavą šnekamės apie gyvenimą, literatūrą, konspiracijos teorijas, hipnozę ir kitus man įdomius dalykus.

Nepatinka tik kiniečiai, kurie į parduotuvėlę suguža iškart penkiolika, grumdosi, būtinai ką nors sudaužo ir visi vienas per kitą rėkia “Sausainių! Sausainių!”. Karoče, šiandien konkrečiai išpardavėm visus parduotuvėj turėtus sausainius…

Išlydim paskutinius klegančius kiniečius, apsirūpinusius sausainiais, undinėlėm ir atvirukais. Šefas garsiai atsidūsta.

- Šaunuolė, susitvarkei su šypsena, - pagiria mane ir priduria, - Apskritai, man rodos, kiek čia dirbi, dar niekuomet nemačiau tavęs susierzinusios….

- Uoj, patikėk, susierzinu kasdien bent po porą sykių, - šypsodamasi mirkteliu.

- Negali būti, - nepatiki šefas. Minutėlę patyliu.

- … Gerai, klausykis, - palinkstu artėliau. - Bet niekam negali pasakyti, okėj?

- Nesakysiu, - pažada anas, - klok.

Susikaupiu.

- Supranti, kaskart, kai susierzinu, iškart įsivaizduoju, kad po parduotuvę išdykauja mažas pūkuotas kačiukas…. Vartosi, žaidžia, kiniečio klešnę nagučiu užkabina… Ir nu man iškart visas pyktis praeina, nuotaika pasitaiso ir galiu šypsotis bet kam. Atsimeni, kaip užvakar viena arogantiška baba karolius matavosi? Jėj bogu, jei ne kačiukas, aš ją tais karoliais užsmaugusi būčiau. O jisai va sau laigo po parduotuvę, siunta, o jei kas netyčia ką nors sudaužo, iškart pagalvoju, kad jau kačiukas ant lentynos užsikarti bandė, ir iškart atsileidžiu….

Šefas truputį pasimetęs. Biškį pasigailiu, kad pasakiau.

- Ir…. kiek laiko čia tas kačiukas jau gyvena? - klausia, siurbteldamas kavos iš puodelio su kalėdiniais motyvais.

- Nu jau geras porą savaičių, - sumurmu. - Baltas toks, pūkuotas….

- … Ir todėl aš jo nematau… Kad baltas…. - nutęsia šefas. - Matyt, su sienom susilieja.

- Arba miega kur nors ant lentynos su norvegiškais megztiniais, - tyliai priduriu, - Šilta ten….

Šefas staiga nusišypso.

- Gerai. Tegu būna sau, - numoja ranka, - Tik žiūrėk, kad dūkdamas dekoratyvinių lėkščių neišvartytų.

- Neišvartys, - pažadu ir su palengvėjimu dideliais gurkšniais išbaigiu savo kavą. - Man rodos, niekas šįvakar jau nebeateis. Gal jau užsidarom?

- Aha, - linkteli šefas, - tu duris užrakink, o aš einu virtuvę aptvarkyt.

- Gerai, tik… Ten indukas su vandeniu prie palangės padėtas, tai jo neliesk, - perspėju.

- Ar šitas? - iškiša ranką anas, laikydamas molinį smėlio spalvos dubenėlį.

- Šitas, - linkteliu, pagriebdama raktus nuo stalo,- Ten Pūkiui, jei kartais ištrokštų per naktį.

- Prietarai, prietarai, - garsiai nusikvatoja staiga anas, bet dubenėlį atsargiai pastato kur buvęs. Viduje jaučiuosi pakylėta tarsi maža mergaitė, kuriai nebereikia nuo tėvų slėpti slapčia parsinešto augintinio. Suokalbiškai žvilgteliu į viršutinę drabužių lentyną. Pūkis mieguistai viksteli uodegėle, susiriečia į kamuoliuką ir vėl užsnūsta. Maži katiniukai reikalauja daug miego, motiniškai pagalvoju aš.

Prie durų būriuojasi grupelė turistų.

- Šįvakar jau užsidarom, brangieji, - sakau, su šypsena nuo ausies lyg ausies, - užsukit ryt, vienuoliktą.

Nežinau, ar šefui patinka nematomos katės, bet slapčiomis turbūt džiūgauja, kad bent nematomų draugų darban nesivedžioju.

Rodyk draugams

Man atrodo, kad mintis sudaryti pasaulio stebuklų sąrašą prilygsta minčiai sunumeruoti visus pasaulio akmenis. Bet tas kažkas, kas sudarė sąrašą, visų akmenų nesunumeravo – sąraše labai nedaug stebuklų, tiksliai nežinau net kiek, bet nedaug. Geriau pagalvojus, gal tas sąrašas sudarytas dėl labai Užimtų žmonių? Dėl žmonių, kurie nesugalvoja per dieną bėgdami sustoti ir pasidairyti, pastovėti ir pažiūrėti, kaip pro plyšį medžio lape skleidžiasi saulė? Gal tas sąrašas jiems kaip raminamieji – nebijok, bėk, skubėk, dirbk, o kai atiduosi milžinišką paskolą už namą, užaugs vaikai, va tada dar pataupysi ir nuvažiuosi tų pasaulio stebuklų pamatyti. Jų gi nedaug, spėsi apvažiuoti visus. Kada nors.  O dabar plušėk nepakeldamas galvos, nesidairyk į kasdienius stebuklus, nes dar imsi ir pamatysi juos :)

Ir vėl savaitė bus labai gera. Duomenys ir vėl patvirtinti :))

Filed under: Pagalvojau, Vaizdai

British artists Andy Moss and Jamie Wardley, representing the Sand In Your Eye sand and ice sculpture gallery, created an unforgettable and thought-provoking work, entitled The Fallen 9000, to commemorate International Peace Day (Sept. 21^st).

Together with a group of volunteers, the artists covered the D-Day landing beach in Arromanche, France with the silhouettes of 9000 fallen soldiers. These were created by handing out stencils and then raking the stand to create dark imprints. The imagery is strong and clear – as Wardley said, “The idea is to create a visual representation of what is otherwise unimaginable—the thousands of human lives lost during the hours of the tide during the WWII Normandy landings on June 6, 1944. There will be no distinction between nationalities, they will be known only as The Fallen. It does not propose to be a celebration or condemnation, simply a statement of fact and tribute to life and its premature loss.“

The stenciled human losses existed only briefly before being washed away by the tide, but their message remains.

Source: Sand In Your Eye (via lustik)

9,000 Fallen Soldier Sand Drawings Commemorate Those Who Died On D-Day Beach originally appeared on Bored Panda on September 26, 2013.

1. Tractor Creates Amazing Sand Art on the Beach
2. Amazing Sand Drawings on California Beaches
3. Stunning Sand Drawings by Andres Amador
4. Fallen Princesses: When The Happily-Ever-After Doesn’t Happen

Separate from the bearded competitors from the U.S. National Beard and Moustache Competition that we featured a few days ago, there is one rising bearded star in San Francisco who is making waves with his own creative facial hair.

Isaiah Webb, better known online as Mr. Incredibeard, has been posting creative and downright wacky beard designs almost every week on his Tumblr account. He takes design suggestions from his growing group of fans, designs the beard style, and then has it styled with waxes and oils by his wife, Aphan.

Mr. Incredibeard won his first award at the North California Beard and Mustache competition, so be sure to look out for him on the competitive beard styling scene. In the mean time, you can enjoy his unique and creative beard styling by visiting his Facebook or Tumblr.

Source: Mr. Incredibeard

Mr. Incredibeard: Guy With A Thousand Beards Becomes Internet Celebrity originally appeared on Bored Panda on September 26, 2013.

1. 20 Most Epic Entries From 2013 National Beard And Moustache Championships
2. ‘Cat Beard’ Craze Takes Internet By Storm
3. Cool Knitted Beard Hat with Detachable Beard
4. The 24 Best Celebrity Name Puns

When Russian photographer Jana Romanova’s friends started getting married and having children, she started looking for a way to deal with this sudden change in her life. The product of her efforts was an extraordinarily intimate and tender portrait series of young sleeping pregnant couples called ‘Waiting’.

Romanova started the series by shooting her pregnant friends as they slept. She said that the project began as a way to get used to the fact that all of her friends were getting pregnant and talking about how their lives would need to change for their children. She later expanded the project, contacting pregnant couples online. She managed to find 40 couples over the course of two years, each one representing another week of pregnancy.

Romanova shot the portraits early in the morning on weekends, when people slept in and didn’t have to be up for work. She used step ladders, which are ubiquitous in Russia, to gain a raised yet intimate perspective.

Source: Jana Romanova (via slate)

Intimate Portraits of Sleeping Pregnant Couples by Russian Photographer Jana Romanova originally appeared on Bored Panda on September 27, 2013.

1. Portraits of Unrelated Look-Alikes by François Brunelle
2. Stunning Self-Portraits by a 14-year-old Photographer
3. Same Couple, Different Makeup, Clothes and Hairstyle (9 pics)
4. Russian Takes a Private Moon on a Journey Around the World

 

Natalia Rak is an artist and painter from Poland. Born in 1986, she graduated from the Academy of Fine Arts in Lodz. A longtime painter, you can find many of her oil on canvas artworks on her deviantART profile.

A couple of years ago Rak started getting into street art murals, doing larger than life portraits with many taking up the entire sides of buildings. Since 2009, Rak has participated in many group exhibitions and street art festivals. You can keep up with her latest developments on her blog, deviantART and Facebook.

[via hatersgonnapay and me_how on Reddit]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Na ką, pailsėjote nuo mezgimo, tai vėl prie jo grįžtu :))

Megsime vėl kepurę, ir vėl iš Noro. Šį kartą naudojau Noro Arale siūlą (be galo švelnus ir malonus), bet puikiai tiktų Noro Flower Bed arba Shinkiro arba Kabuto.

Kepurė labai paprasta, žaisminga, jaunatviška (skirta jaunuoliams iki bent šimto metų) ir patogi tuo, kad atsegus sagutes ji tampa mažučiu kaklašildžiu. O dar ji man labai patinka tuo, kad galima įvairias sagas naudoti. Ir tos sagos gali labai keisti jos charakterį.

Siūlau megzti ratu, bet kam per sunku ar baisu, galite megzti stačiakampį ir jo šoną susiūti. Nedidelei ir vidutinio dydžio galvai reikia uždėti 112 akių ir ratu megzti dvi geras akis, dvi išvirkščias. Eilės pradžią reikia pasižymėti žymekliu. Megzti reikia gerą didelį sprindį (apie 80 eilių). Paprasčiau būtų pamatuoti centimentrais, bet niekur nerandu, kuo pamatuoti :)) Aš, mat, mezgu mintinai ir tik po to galiu užrašyti, kaip ką dariau. Nemoku sugalvoti į priekį. Aha aha, dar apie aukštį – galima ir pusantro sprindžio megzti, tada būtų ilgesnis kaklašildis ir kepurė su atvartu.

Numezgus tą gerą sprindį visas akis ant virbalo valo  reikia padalyti pusiau ir vieną dalį nuo kitos atskirti žymekliu. Labai patogu turėti įvairių spalvų ir formų žymeklių, kad atskirtum, kuriuo pažymėta pradžia, kuriuo – kiti reikalai. Dabar dvi eiles megzti vien išvirkščiomis akimis (jei norėsite didesnių sagų, megzti daugiau eilių, kad sagų/kilpų vieta būtų maloni akiai). Trečią eilę megzti vėl išvirkščiomis akimis iki žymeklio, kuriuo akys padalytos į dvi dalis. Po tojo žymeklio reikia daryti kilputes sagoms. Aš kilputes dariau virš kiekvieno išvirkščių akių stulpelio, nes naudojau mažytes sagutes ir išdėliojau jas tankiai. Po kilpų eilės dar dvi eiles (arba daugiu – žiūrėkite, kaip gražiau) megzti išvirkščiomis akimis. Akis sumegzti taip, kaip sumezgama užbaigus. Man būtinai reikės paskaityti lietuviškų mezgimo knygų ir pasimokyti terminų. Pažadu Tobulėti :))

Užbaigus prisiūti sagutes ir susagstyti :)

Kilpas aš visad mezgu “one row buttonhole” būdu. Galima pažiūrėti čia.

(jau žinau, ką megsime kitą kartą!)

Filed under: Dalinuosi, Siūlai, Sumeistravau

Cats and dogs have been some of mankind’s best friends from the animal kingdom since ancient times, but under special circumstances, close and loving friendships can form between us and other wild animals. Such is the case with Vadim Veligurov, a 12-year-old boy in Russia who befriended a wild sparrow.

Vadim and the sparrow, named Adi, have been inseparable ever since he found the abandoned baby bird and nursed it back to health. He found the bird while spending the summer at his grandmother’s house in Minusinsk, a distant Russian town in the Krasnoyarsk region. After nursing it back to health, it chose to stay with him, perching on his shoulder and even sharing food with him.

This isn’t the first time we’ve seen kids befriend wild animals – real-life ‘Mowgli” Tippi Degre befriended a host of wild animals in Africa.However, unlike Tippi’s friends, Vadim’s friend is a bit more manageable. He plans to take the bird home with him once he heads home at summer’s end. Even we here at Bored Panda helped an injured sparrow, although it eventually moved on to join its sparrow friends.

Source: englishrussia

An Unusual Friendship Between A Sparrow And A 12-Year-Old Boy originally appeared on Bored Panda on October 2, 2013.

1. I Found A Blind Baby Sparrow Below My Balcony After A Storm
2. Adorable Friendship Between Elephant and Dog Who Love Playing in the Water
3. Stunning Before and After Makeup Photos by Vadim Andreev
4. Abandoned House in the Woods Taken Over by Wild Animals

 

The story of Glass Gem corn begins with Carl Barnes, a half Cherokee, half Scottish-Irish farmer living in Oklahoma. According to nativeseeds.org, Barnes had an uncanny knack for corn breeding and excelled at selecting and saving seeds from cobs that exhibited vivid, translucent colors.

In 1994, Carl met Greg Schoen at a native plant and herb gathering in Oklahoma. The two shared an unmistakable love and passion for corn and a bond was formed. Now in his eighties, Barnes entrusted Schoen with his precious seed collection, bestowing upon him the responsibility of not only preserving the heirloom treasure but amplifying its awareness.

 

 

 

Glass Gem corn produces a diversity of translucent, jewel-colored ears, each one unique. A type of flint corn, the kernels may be ground into cornmeal or popped. Unlike sweet corn, it is not typically eaten right off the cob. However, its striking visual beauty makes it a popular breed for ornamental purposes.

 

 

 

In a fascinating personal recount by Greg Schoen for Mother Earth News entitled, The Origins and Journey of ‘Carl’s Glass Gems’ Rainbow Corn, Schoen recalls:

“In 2005, I met Jose Lucero of Santa Clara Pueblo, north of Santa Fe. We struck up a deep friendship and agreed to grow the rainbow corn on his land in Santa Clara Canyon… In 2005 through 2007, we grew plots of this corn… This ‘new blood’ would help strengthen the genetics of the rainbow corn… In the fourth year, 2008, we then planted only the rainbow corn. I took a range of the best selections I had, and planted it out to let it show its true colors.”

 

 

 

Schoen has since made a point of giving out samples of the seed to interested people around the world. Seeds have reached Kenya, Mexico, Israel and India. Schoen’s goal is to make sure the Glass Gem gets ‘out there’. In 2009, Shoen also gave many samples to Bill McDorman of Native Seeds/SEARCH a non-profit organization in Tuscon, Arizona that now sells the seeds.

 

 

 

Glass Gem corn is one of nearly 2,000 unique and rare varieties conserved in the Native Seeds/SEARCH seed bank. A non-profit organization, Native Seeds/SEARCH conserves, distributes and documents the adapted and diverse varieties of agricultural seeds, their wild relatives and the role these seeds play in cultures of the American Southwest and northwest Mexico. They promote the use of these ancient crops and their wild relatives by gathering, safeguarding, and distributing their seeds to farming and gardening communities.
 
Proceeds from sales of Glass Gem seeds go towards supporting this mission. You can find more information here.

 

 

 

 

Sources

- Native Seeds/SEARCH: The Story of Glass Gem Corn: Beauty, History, and Hope
- Native Seeds/SEARCH Shop: Glass Gem
- Mother Earth News: The Origins and Journey of ‘Carl’s Glass Gems’ Rainbow Corn by Greg Schoen
- Glass Gem Corn on Facebook

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Whether you’re a proud beard owner or just sprouting your first patch of peach fuzz, here‘s something to inspire you towards new heights. These meticulously styled beards and moustaches appeared just 2 weeks ago at the 2013 U.S. National Beard and Moustache Championships on September 7th in New Orleans.

The National Beard and Moustache championships draw entrants from all over the nation to compete for best beard before a panel of judges. There are categories for full beards, partial beards and moustaches, each with their own rules, regulations and sub-categories. These range from Garibaldi and Verdi beards to imperial and Dali moustaches. Some categories allow aids like wax and hairspray, while others forbid them, demanding that the facial hair remain “natural.”

The pictures were taken by Greg Anderson, a professional photographer based in Las Vegas who had narrowly missed the opportunity to shoot the competition in 2012. He was ready in 2013, however, and is ready to publish a book about the competition in time for Christmas.

Source: Greg Anderson (via)

20 Most Epic Entries From 2013 National Beard And Moustache Championships originally appeared on Bored Panda on September 24, 2013.

1. Mr. Incredibeard: Guy With A Thousand Beards Becomes Internet Celebrity
2. ‘Cat Beard’ Craze Takes Internet By Storm
3. Cool Knitted Beard Hat with Detachable Beard
4. 25 Stunning Entries for National Geographic Traveler Photo Contest 2012

Vakar laimingai parsiradau… Atrodė, ne taip vėlai, bet galų gale vis tiek tik tris valandas pamiegojau. Šiandien dar tvarkiausi po kelionės ir visai vakaro nebeliko.

Prieš rimčiau prisėdant, parankiojau keletą nuotraukų, kurios pirmiausiai krito į akis… Truputis egzotiško gyvenimo iš ką tik aplankyto krašto :)

Oro uoste laukė viešbučio atstovas, pasitiko mane bei kitus atskridusius svečius. Jis, kaip ir 70-80 proc. matytų vietinių vyrų, įskaitant jaunimą, dėvėjo tradicinį rūbą “longyi”.

Panašu į sijoną, nors iš tikrųjų tai yra didžiulis gabalas medžiagos. Jį aplink juosmenį susikaišo taip, jog nesmuktų. Kartais apatinę dalį pasikelia, kad rūbas dengtų iki kelių.

Prisimindami tarybinius laikus, juokiamės, kaip anksčiau visi gerdavo iš tos pačios gazuoto vandens aparato stiklinės. Mianmare toks dalykas ir dabar kasdienybė. Gausiai lankomose vietose (šventyklose ir pan.) yra cisternos su vandeniu bei pririštais puodeliais.

Paprastesnis variantas prie namų – lėkštele su puodeliu uždengtos puodynės.

Norint paskambinti, yra telefonai gatvėje. Kartais net būdelėje…

Dažniau – tiesiog staliukas ir skėtis nuo saulės.

Vienuolių daug, bet ne visada drįsdavau atvirai fotografuoti. Kad būtų ramesnė sąžinė, porą kartų atsiklausiau :)

Gatvėse apšvietimas menkas. Jeigu aplinkui nėra namų, nuo kurių kristų šviesa, visai tamsu. Belieka prie parduodamos žuvies užsidegti porą žvakių.

Tiek trumpai… Reikės susiimti ir daugiau nuotraukų paruošti :)

We’ve all got some sort of idea of how our dream home might look. Some of us have just got to have a pool, while others want clever modern design, sustainability, or integration with natural elements. No matter what it is that makes your dream home unique, here are a few examples of homes where people have been able to realize some of their greatest home design fantasies.

These ingenious home improvements run from pools and aquariums to cleverly-hidden storage spaces, multi-purpose furniture and… cat transit walkways. Maybe you’ll recognize something that you’ve always wanted to see, or maybe the pictures will get your juices flowing and inspire you to come up with or even build something new.

Warning – viewing some of these images may make you feel dissatisfied with your current home!

1. Aquarium Bed

Image credits: acrylicaquariums.com

2. Chandelier That Turns Your Room into a Forest

Image credits: Hilden and Diaz

3. Indoor-Outdoor Pool

Image credits: unknown

4. Swing Set Table

Image credits: psfk.com

5. Beach Sand Under Your Work Desk

Image credits: Justin Kemp

6. Spiral Staircase Slide

Image credits: unknown

7. Cat Transit System

Image credits: Because We Can

8. Glass Floor and an Open Shaft Below Your Bathroom

Image credits: Hernandez Silva Arquitectos

9. Fusion Dining And Pool Table

Buy: amazon.com

10. Hammock Bed

Image credits: Le Beanock

11. Understairs Storage

Image credits: Deriba Furniture

12. Backyard Cinema

Image credits: fancymaterial.com

13. Ping Pong Door

Image credits: Tobias Fraenzel

14. A Wall That Plays Music When It Rains

Image credits: ingeniumetars

15. See-through Bathtub

Image credits: Stern McCafferty

16. Vertical Herb Garden in Your Kitchen

Image credits: unknown

17. Bookcase Staircase

Image credits: Levitate Architects

18. Back Yard Beach-Themed Fire Pit

Image credits: unknown

19. Spiral Wine Storage

Image credits: spiralcellars.co.uk

20. Treehouse Room For Kids

Image credits: mytropolisdesign.com

21. Pirate Ship Bedroom For Yourself

22. Walk-In Pool

Image credits: houzz.com

23. Door of Swatches

Image credits: studio.arminblasbichler.com

24. Hammock Over the Stairs

Image credits: ooda.eu

25. Ice Cave In Your Room

(These icicles formed inside a building in Chicago due to bad cold storage maintenance.)

26. Skate-park Room

Image credits: Pierre Andre Senizergues

27. Fire Pit Table

Image credits: moma-design.it

28. Backyard Office

Image credits: officepod.co.uk

29. Indoor Slide

Image credits: David Hotson

30. Catwalk Around The House

Image credits: nekomemo.com

31. Table Firepit

Image credits: unknown

32. Kitchen Table Tennis

Image credits: hammacher.com

33. Balcony Pool

Image credits: James Law

33 Amazing Ideas That Will Make Your House Awesome originally appeared on Bored Panda on September 18, 2013.

1. 16 Awesome Food Art Ideas
2. 30 Weird And Awesome Inventions
3. World’s First Skateboard House
4. 30 Baby Animals That Will Make You Go ‘Aww’

Šnipiškės: Street Mosaic Workshop (pt. 2) is a post from Laimikis. Readers get more, when they visit our site. :)

Street Mosaic workshop is one of several community art initiatives, developed and launched by Laimikis.lt in the wooden neighbourhood of Šnipiškės (Vilnius) in May 2013. It’s an open initiative, which is supported by residents of the neighbourhood, who donate ceramic tiles and take part in creating mosaic art works. In just a month, two streets of Šnipiškės were touched by mosaics. It is not by chance we developed mosaic project here: Šnipiškės neighbourhood was well-known in 17th and 18th centuries for ceramic tiles workshops.

By creating points of attraction in the neighbourhood community art projects not only bring local residents together, but also help to reconfigure the negative image of the neighbourhood, which in the case of Šnipiškės has been formed by mass media for many years. The neighbourhood faces an increasing (re)development pressure. While being treated as a potential area for new skyscrapes, communal problems of the whole neighbourhood were completely ignored by Vilnius municipality for decades.

It’s not only local community and residents of other neighbourhoods who join mosaic initiative. This summer teams of community workers from Caucasus (“Caucult” project), Germany and students from Belarus took part in this local initiative, exploring participatory tactics and the potential of community art projects. After attending Street Mosaic Workshop in Šnipiškės, Georgian team develops similar project in their communities!

There are several sources of inspiration for our Street Mosaic project:
• Maison Picassiette in France, Chartres, which was created by Raymond Isidore who was a passionate mosaic fan and decorated his house interior and exterior with mosaics in 1937-1964.
• The Mosaic Man, who has been decorating one of neighbourhoods of NY (East Village) since 1987 and who sends his best wishes to street mosaic workshop in Šnipiškės!
• Portugal azulejo: we are big fans of Portugal street culture, and azulejo is something you can’t miss attending this beautiful country.
• More on the impact of Street Mosaics as a tool for the neighbourhood development: Community Art Initiatives as a Form of Participatory Research: The Case of Street Mosaic Workshop [scholarly paper].

Gatvės mozaikos dirbtuvės – tai vienas iš kaimynijų vystymo ir neformalaus ugdymo įrankių, išvystytų mūsų kūrybinės grupės “Laimikis.lt”. Ir tai viena iš kelių bendruomeninių iniciatyvų, kurias mūsų grupė pradėjo mediniame Šnipiškių rajone 2013 m. gegužę. Šios meninės iniciatyvos tikslas – suburti vietos gyventojus kūrybinei veiklai, kuri prisidėtų prie palankaus rajono įvaizdžio formavimo.

Šnipiškės – ne tik unikalią istoriją turintis rajonas su išlikusią 19 a. vidurio medine architektūra, bet ir puikiai laisvalaikiui tinkanti vieta. Tačiau žiniasklaidoje ilgą laiką buvo tendencingai formuojamas neigiamas šio rajono įvaizdis. Tad daugeliui vilniečių prie pat Europos aikštės esantis rajonas tapo uždara zona. Siekiame pratiesti naująjį maršrutą mentaliniame vilniečių žemėlapyje, atskleisdami šios vietos unikalumą ir sukurdami naujus traukos taškus.

Mozaikos idėja gimė neatsitiktinai: jau 17-18 a. šis rajonas garsėjo keramikos dirbtuvėmis. Gatvės mozaikos dirbtuvės yra atviros ir vyksta vieną-du kartus per savaitę, tarp Širvintų (Kintų) ir Giedraičių gatvių ir Fino gatvėje. Keramikinės plyteles mozaikai teikia vietos bendruomenės atstovai (ypatingos padėkos Onai Jolitai Mečkovskienei už padovanotą keramikos plytelių kolekciją!). Kartais vietos gyventojai atsineša iš namų įvairius senus smulkius objektus, kuriuos panaudoja mozaikai: seną mėgstamą puodelį, monetas, keramikinių papuošalų likučius.

Apie artimiausias dirbtuves pranešame šiais metais įkurtoje šnipiškiečių facebook grupėje. Iniciatyvoje dalyvauja ne tik vietos gyventojai, kviečiami visi besidomintys Šnipiškėmis, mozaika, bendruomeniniu menu. Šią vasarą Šnipiškių dirbtuvėse dalyvavo ir bendruomenių darbuotojai iš Kaukazo šalių ir Vokietijos, studentai iš Baltarusijos. Mūsų kolegos iš Gruzijos (projektas “Caucult”), išbandę mozaikos techniką Šnipiškėse, dabar tęsia analogišką projektą Gruzijoje. O iš Niujorko siunčia linkėjimus mozaikos guru žinomas kaip Mozaikos žmogus: jis nuo 1987 dekoruoja vieną šio miesto rajoną ir apie Šnipiškių dirbtuves parašė savo tinklaraštyje.

Related posts on Šnipiškės neighbourhood | Šnipiškėms skirti įrašai:
• Kaimynų lenta | Neighbours’ info-board (April 10)
• Gatvės mozaikos dirbtuvės | Street mosaic workshop (April 26)
• Intervencija: Raidžių ganymas Šnipiškėse | Art intervention: Urban Letter Walk (May 12, 2o13)
• Tipografinė žaidimų aikštelė | Typographic playground (May 30, 2o13)
• Šnipiškės: foto-kelionė | Šnipiškės: photo-walk (Spring, 2012).

Prisijunkite: FB grupė Šnipiškiečiai | FB group Šnipiškės neighbours.

This project has been funded with support from the European Commission. This publication reflects the views only of the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

Deux artistes lituaniennes : Sniege Navickaite et moi-même, nous exposons nos oeuvres en ce moment dans une jolie petite ville de l'Hérault, à Montagnac, dans la galerie des Escuries. C'est un lieu d'expositions, des rencontres artistiques et linguistiques au 14 rue Malirat à Montagnac. Galerie est dirigée par Louise Tremblay-Jolivet, une artiste peintre et céramiste, une personne chaleureuse et généreuse. Nous étions ses invitées.

Ilona (c'est moi) & Sniege

C'est pas la première fois qu'on expose ensemble. Nous avons exposé plusieurs fois à Bordeaux et sa région, en Lituanie aussi. Nous faisons des personnages. Sniege peint (souvent des belles femmes) et moi, je sculpte (souvent pas belles et pas obligatoirement femmes). Je trouve que nos personnages vont bien ensemble :)
Plus bas - les photos de montage, de préparations pour le vernissage, vernissage...

Accrochage * Kabiname paveikslus

Voilà, c'est presque fini ...* Na štai, jau beveik baigéme...

...et de l'autre coté * ... ir iš kitos pusés

Peintures de Sniege et mes sculptures * Sniegés paveikslai ir mano skulptūros

Personnages qui méditent * Medituojantys personažai

Histoire d'une corneille blanche * Baltosios varnos istorija

En attendant les ivités * Svečių belaukiant

Sniege et Louise préparent les boissons * Sniegé ir Louise ruošia gérimus

On se prend en photos mutuellement. Sur la photo - André et Louise, les propriétaires de la galerie des Escuries* Fotografuojamés tarpusavyje. Nuotraukoje - galerijos Les Escuries savininkai André ir Louise.

Sniege dans la porte * Sniegé galerijos tarpduryje

Vernissage. Juste à l'heure de vernissage il a commencé à pleuvoir, et soudain c'était le déluge, il tombait des cordes !! Comme par hasard... Les plus courageux, les plus fidèles sont venus. * Parodos atidarymas. Lyg tyčia, vernisažo valandą émé labai smarkiai lyti, vanduo pasipylé lyg iš kibiro! Prancūzai jau tokie žmonés: jei lauke lietus, jie nenoriai eina iš namų. Atéjo tik patys drąsiausi, atkakliausi, ištikimiausi galerijos lankytojai

Vernissage. Monsieur le Maire était là, il n'avait pas peur de pluie * Ponas Meras atéjo, nepabūgęs lietaus.

Le lendemain, un journaliste de "Midi Libre" est venu. Il nous a interviewées et pris quelques photos. On raconte qu'un article sur notre exposition est paru dans le journal. * Sekančią dieną atéjo žurnalistas iš regioninio laikraščio "Midi Libre". Jis pafotografavo ir paémé iš mūsų su Sniege interviu. Sako, kad straipsnis jau pasirodęs..

Encore quelques images de nos oeuvres * Dar kelios mūsų darbų nuotraukos

Ma petite sculpture sur le fond des tableaux de Sniege * Mano skulptūrélé Sniegés paveikslų fone.

 Exposition va durer jusqu'au 1 octobre; la galerie est ouverte les jeudi-vendredi-samedi, 10h30-12h30 et 16h-19h. Si vous êtes pas loin, vous savez quoi faire d'une petite heure de votre temps ;)
Je remercie tout particulièrement Louise et son époux André pour leur accueil chaleureux, pour les moments d'amitié... La soupe à la champagne était délicieuse ! Merci, les amis.
Aussi merci à tous ceux qui sont venus à vernissage malgré la pluie.
Et bien sur, merci à vous qui lisez tout ça :)

************************************************************************************

Esame dvi lietuvaités-menininkés iš Bordo miesto. Sniegé Navickaité ir aš. Mudvi abi buvome pakviestos surengti parodą Hérault departamente, pačiuose Prancūzijos pietuose. Tai be galo gražus regionas, skalaujamas Viduržemio jūros. Per jį teka Hérault upelé (nuo to ir pavadinimas), o departamento sostiné yra Montpellier. Netoli, vos už keliolikos kilometrų, yra vaizdingas uostas Sète, daug mažų kurortinių pajūrio miestelių ir kaimelių, kur nuo seno gyvena žvejai ir austrių augintojai.
Galerija Les Escuries yra žavingame Montagnac miestelyje, o įkūré ją labai maloni, švelni ir dosni moteris Louise Tremblay-Jolivet. Ji pati yra talentinga tapytoja ir keramiké, mūsų keliai buvo susiéję dar Bordo, kur ji anksčiau gyveno.
Mudvi su Sniege ne pirmą kartą rengiame parodas dviese. Nesuskaičiuoju, (gal Sniegé suskaičiuotų?), kiek sykių mes abi kartu eksponavom savo darbus Bordo. O vienąkart, berods 2005-siais ar 06-siais, buvome nuvežusios parodą ir į Vilnių bei Kauną. Sniegé akriliku ant drobés tapo personažus (dažniausiai dailias moteris), o aš kuriu skulptūras iš molio (nedailias ir nebūtinai moteris). Ir visgi manau, kad mūsų personažai tinka vieni prie kitų.
Kaip ruošémés parodai, kaip vyko atidarymas, matote nuotraukose. Atidarymui šiek tiek pakišo koją netikétas lietus. Iki tol, kaip pasakojo Louise, labai ilgai lietaus nebuvo, ji net sakési neatsimenanti, kada lijo paskutinį kartą. O mes va émém ir atsivežém lietų... Bet na ir kas: drąsiausi ir smalsiausi žmonés vistiek atéjo į vernisažą, o patiekta šampano "sriuba" su vaisiais buvo labai skani!
Paroda vyks iki šių metų spalio 1-sios, galerija atidaryta ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais 10.30-12.30 val. ir 16-19 val. Jei tuo metu esate ar būsite kur nors netoliese, tai žinote, kur galite praleisti vieną jaukią valandélę.

Dar sykį noriu padékoti Louise ir jos vyrui André už malonius draugystés momentus, už šiltą priémimą. Taip pat tariu ačiū visiems atvykusiems į atidarymą, neišsigandusiems lietaus.
Ir be abejo, dékoju tiems, kurie skaitéte visa tai :)

While most of us know that some of the greatest treasures can be found in books, turns out that sometimes they also appear on the fore-edges of the pages. Recently Colleen Theisen shared a gif she made, showing an amazing example of fore-edge painting on the side of the book  from 1873. The painting was found on the edge of Robert Mudie’s book Autumn at the Special Collections & University Archives at the University of Iowa. Fore-edge painting dates back to 1650′s, and is a technique when a picture is drawn on the edge of the book pages. Sometimes the image can be seen when the book is closed, sometimes the pages have to be slightly fanned out.

Autumn was only one of a series about the seasons, similar fore-edge paintings were created on the edges of Mudie’s other books – Spring, Summer and Winter, the donated to the University of Iowa by Charlotte Smith. All of the paintings on Robert Mudie’s books only appear when the pages are slightly fanned out, and seeing them makes you feel like an explorer, who just discovered a hidden treasure. See for yourself!

Source: uispeccoll.tumblr.com (via)

Autumn

Winter

Spring

Summer

Hidden 19th Century Fore-Edge Paintings Found on the Pages of a Book originally appeared on Bored Panda on September 3, 2013.

1. Carved Book Landscapes by Guy Laramee
2. Amazing Phone Book Carvings by Alex Queral
3. New Carved Book Landscapes by Guy Laramee
4. Book Igloo by Miler Lagos

We usually write about other people, but today I want to share my own story. It all began after one stormy night, when my girlfriend saw what we thought was a dead sparrow below our balcony. He was barely breathing, covered in ants and completely blind.

We brought him home and put him in a box. After spending a night in our bedroom, he woke us up with high-pitched tweeting. We tried feeding him, but without any luck, so we placed him in our balcony. He continued tweeting non-stop for 3 hours. Finally, his father found him and started feeding him. He brought his chick huge bugs and bread every 10-15 minutes all day long for two weeks straight.

He was getting bigger every day, but he was still blind. I called a vet, and he told me to try simple eye drops. It worked like a charm! He even started hiding from us behind our flowers. Soon, his father started showing him how to fly trough the window. One day he just left – we knew this day would come eventually. We became really worried because that same night, and for the next few days, there was really stormy weather. However, 3 days later, he came back and fell asleep in one of our pots.

He was barely breathing, and was completely blind

The next day, I placed him in our balcony where he started tweeting non-stop for 3 hours

Finally his father found him and started feeding him

He brought him huge bugs and bread every 10-15 minutes all day long

He was getting bigger each day, but he was still blind

I called a vet, and he told me to try simple eye drops

It worked like a charm! He even started hiding from us behind the flowers

He stayed in my balcony for about two weeks and his father never stopped feeding him

We knew one day he would leave us. I think this is one of the last shots before he flew away

We were really worried as it soon started raining, and there was lightning and thunder all night

However, 3 days later, he came back and fell asleep in a flower pot!

I Found A Blind Baby Sparrow Below My Balcony After A Storm originally appeared on Bored Panda on September 6, 2013.

1. Balcony Pools in Mumbai
2. ‘Cat Beard’ Craze Takes Internet By Storm
3. Mom Turns Her Baby’s Napping Positions Into Art
4. World’s Best Father: Dave Engledow with Daughter Alice Bee

Art history has never been so easy! Reddit user DontTacoBoutIt (now a dead account) posted a series of famous paintings and gave short but hilariously accurate explanations on how to recognize their authors. According to him, Da Vinci’s works can be recognized by the bluish mist and locations reminiscent of Lord of The Rings movies, while Rubens’paintings can be identified by the figures’ large behinds.

Though some may fault them for being gross over-generalizations, these descriptions take the recognizable essence of each painter’s work and put it in very easy words that anyone can understand and, more importantly, remember.

But even more exciting is that commenters on Reddit and Imgur started sharing their own ideas for artist identification. It seems like they won’t stop until every artist in the world is explained. Check out the following examples, and if there’s an artist that you want to add, don’t hesitate to comment!

Source: imgur

If everyone in the paintings has enormous asses, then it’s Rubens.

If all the men look like cow-eyed curly-haired women, it’s Caravaggio.

If everybody has some sort of body malfunction, then it’s Picasso.

If it’s something you saw on your acid trip last night, it’s Dali.

If the images have a dark background and everyone has tortured expressions on their faces, it’s Titian.

If the paintings have tons of little people in them but otherwise seem normal, it’s Bruegel.

If everyone – including the women – looks like Putin, then it’s van Eyck.

If the paintings have lots of little people in them but also have a ton of crazy bullshit, it’s Bosch.

If everyone looks like hobos illuminated only by a dim streetlamp, it’s Rembrandt.

If the painting could easily have a few chubby Cupids or sheep added (or already has them), it’s Boucher.

If everyone is beautiful, naked, and stacked, it’s Michelangelo.

If you see a ballerina, it’s Degas.

If everything is highly-contrasted and sharp, sort of bluish, and everyone has gaunt bearded faces, it’s El Greco.

If every painting is the face of a uni-browed woman, it’s Frida.

Dappled light but no figures, it’s Monet.

Dappled light and happy party-time people, it’s Renoir.

Dappled light and unhappy party-time people, then it’s Manet.

Lord of the Rings landscapes with weird blue mist and the same wavy-haired aristocratic-nose Madonna, it’s Da Vinci.

Excel sheet with coloured squares, it’s Mondrian.

How To Recognise Famous Painters According To The Internet originally appeared on Bored Panda on September 16, 2013.

1. Famous Paintings: Before and After
2. What If Models From Classic Paintings Were Real?
3. Hyper-realistic Oil Paintings by Robin Eley
4. Amazing Finger Paintings by Iris Scott

 

Tom Hussey is an award-winning lifestyle advertising photographer based in Dallas, Texas. In a series entitled Reflections, Hussey shows a series of elderly people looking in a mirror at their younger self.

According to an interview with PetaPixel, the idea first struck when Hussey was talking to a WWII veteran named Gardner. On the cusp of his 80th birthday, Gardner opined that he still felt like a young man.

The conversation would inspire Hussey to photograph Gardner looking into a bathroom mirror with a reflection of his younger self looking back at him. The resulting image was used in his portfolio and years later was picked up by Novartis as the concept for an advertising campaign for their Alzheimer’s drug.

The resulting campaign was posted by Hussey to Behance back in 2009. Since then it has been the third most ‘appreciated’ project on the entire website, with nearly 71,000 ‘likes’ and 1.535 million views.

Be sure to check out more of Tom’s amazing work at the online links below.

[Behance via PetaPixel]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Į šį darbą tiesiogiai nuo namų veža tik vienas autobusas – “Žalias 1″. Dažnai važinėti tuo pačiu maršrutu, pasirodo, yra visai įdomi patirtis :)

Kiekvienas vairuotojas veža savaip… Skiriasi ne tik vairavimo stilius, bet ir bendravimas su keleiviais. Vieni prie jiems įrengto mikrofono neprisiliečia, kiti ką nors kalba beveik nuolat: dėkoja išlipinatiems, taip pat užleidžiantiems vietą autobuse, perspėja apie artėjančius motorolerius, primena apie renginius miesto centre, linki geros dienos, pasako objektus, kokie yra prie stotelės, į kokius maršrutus joje galima persėsti, pamoko, kad mygtuką dėl išlipimo reikia nuspausti ne prie pat stotelės, o anksčiau ir t.t.

Daug nereikėjo, kad ir mane pradėtų prisiminti. Dauguma tą parodo minimaliai, bet kiti pakalbina, pamojuoja pravažiuodami, jei pamato einant gatve, ir pan. Šiuo metu turiu keturis tokius “draugelius”.

Prieš kelias savaites vieną iš jų sutikau autobuse su vaikais, kai buvo pasiėmęs laisvadienį. Daugiau pakalbėjom… Vėliau pagalvojau, kad norėčiau jo vaikams duoti Irenos iš Lietuvos parvežtą “Karūnos” šokoladą. Bet vairuotojo, sėsdamas į autobusą, nepasirinksi, jų darbo grafikai keičiasi. Kartais taip sutampa, kad tą patį matau tris dienas iš eilės, po to – du mėnesius “nepataikau”.

Šokolado nuolat vežiotis neišeina – ne tik suluš, bet ir ištirps. Tik vakar tą vairuotoją ir sutikau vėl… Kai pradėjom kalbėtis, taip ir nebenuėjau sėstis, visą kelią prašnekėjom. Davė savo grafiką, sako, žinosi, kada važiuoju… Tas grafikas truputį painus, nežinau, ar labai padės :) Reikia “sekti”, kurią dieną yra kuris variantas iš tų trylikos. Kitame lape – savaitgaliai.

Iš savo pusės pasakiau, kad irgi noriu jam kai ką duoti, tik prieš tai turiu grįžti namo paimti. Maršrutas baigiasi už dviejų stotelių nuo namų, tad išsiaiškinau, už kiek laiko jis iš ten vėl pajudės, ir sakiau, kad turėčiau spėti pasirodyti.

Sulakstyti pavyko, šokolodą perdaviau. Pasakė, kad jam vairuojant už kelionę nebemokėčiau. Bandžiau prieštarauti, nes jau vien prieš kitus keleivius nepatogu, aiškiai bus matyti, jog nepridedi kortelės, kai visi tai daro. Bet nesileido į kalbas, sakė, kad įmonės politika yra, jog vairuotojų šeimos nariai važinėja nemokamai, tad viskas normaliai…

Tiek iš šio, tiek iš kitų vairuotojų daugiau sužinojau apie jų darbą apskritai. Jis sunkus… Pradeda visuomet anksti (po penkių arba šešių ryte), o baigia neretai vakarais po dešimt, vienuolikos ar net dvylikos. Pietų pertrauka trunka 2-3 valandas, tuo metu stengiasi pamiegoti. Per mėnesį turi keturias laisvas dienas, iš kurių dvi gali pasirinkti patys.

Yra numatyta šiek tiek laiko pailsėti po kiekvieno grįžimo į pradinę stotelę, bet jeigu užtrunka kelyje ir vėluoja, nieko kito nelieka kaip iš karto pradėti sukti naują ratą. Jeigu susidaro keli tokie ratai iš eilės, pavargsta. Sakė, labai nelaukia mokslo metų pradžios, nes iš karto padaugės keleivių, ilgiau užtruks ir automatiškai sutrumpės poilsio laikas. Nors darbas sunkus, bet atlyginimas nėra mažas net taivanietiškam kontekste – beveik 6 tūkst. Lt.

Žodžiu, tokios čia tos mano pažintys :) Visai smagios jos… Vakarais dalį kelio link namų kartais paeinu pėsčias, ten jau atsiranda kitas tinkantis maršrutas, bet paskutiniu metu dažniausiai vis tiek palaukiu “Žalio vieno” :)

„Viskas, šiandien baigiu. Pavargo ranka. Ir akys skauda – rašau smilkstant naktinukei.
Sašenka mano, taip norisi, kad tau viskas būtų gerai!
Žinau, mes pasimatysime.“

Jo laiškai jai. Jos laiškai jam. Ši knyga – tai šokis po dabarties ir atminties kambarius, įkvepiančios džiazo improvizacijos. Mėginimai sujungti du skirtingus pasaulius į vieną.

Jis ir ji – atskirti nepamatuojamais atstumais, rašo vienas kitam laiškus: apie dabartį ir praeitį, prisimena bendrus susitikimus, patirtis, pasaulius, kurie juos sukūrė, žaidžia įspūdžiais ir išgyvenimais, laukia kada pagaliau pasimatys ir myli, beprotiškai myli vienas kitą.

Nepamenu knygos, kuri būti buvusi tokia paveiki ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Tiesiog skaitai ir pildaisi gerumu. Ir pradedi norėti tą gerumą skleisti aplink save, išdalinti jį tave supantiems žmonėms. Tai – labai jautri, labai gyva knyga. O svarbiausia – prie jos nereikia ilgai pratintis ar kaip nors ypatingai „perlaužinėti“ jos kodo. Viskas tampa aišku ir puikiai suprantama nuo pirmojo sakinio. Galbūt todėl, kad tai – laiškai. Ir jie patys savaime jau gyvena tavyje, tik tu dar nesi jų perskaitęs.

Tekstas visai kaip gyvenimas – gražus ir stebuklingas savo (ne)išbaigtumu.

„Pirmajame puslapyje karas, paskutiniame kryžiažodis.“

Pagiriamąjį žodį čia derėtų tarti ir vertėjui (Sigitui Parulskiui), kuris pasirūpino, kad tekstas lietųsi, rangytųsi ir virstų gražiais ornamentais bei jaukiais piešinėliais laiškų paraštėse.

Kita vertus, tai ne vien laiškų, bet ir atminties knyga. Daug nuotraukų, atvaizdų ir patirčių iš atminties, iš vaikystės, iš niekaip nepaleidžiančių pirmojo įspūdžio gniaužtų.

O gražiausia yra tai, kad skaitydamas ir pats pradedi prisiminti – tik jau savo vaikystę, paauglystę ir kitus įvykius, kurie kūrė ir sukūrė tave tokį, koks esi šiandien. Daugelį tų įvykių maneisi pamiršęs, todėl knygos ištraukti iš užmaršties teritorijos jie tampa daug kartų saldesni, nostalgiškai purūs ir jautriai gražūs. Ir kas svarbiausia – nepakartojami.

Knyga gyva ir tikra. Veikianti. Priverčianti (gerąja prasme) apmąstyti savo gyvenimą. Padaryti tai, kam dažnai pristinga laiko ar net numanymo.

Tai savotiškas vadovėlis, atskleidžiantis kiekvieno asmeninius atminties klodus, nostalgiškus prisiminimus, suteikiantis stiprybės ir ramybės dėl neišvengiamų lemčių bei dėl aplinkybių, kurios užpila, užkloja mus kiekvieną dieną ir per jas dažnai nepastebime savęs, savo gyvenimo, savo meilės. O jeigu ir pastebime – tai gerokai per vėlai.

Tekstas įtraukia ir per savo istoriją prikelia tavąją, o tai – ypatinga ir nuostabu. Šią knyga tikrai kada nors vėl skaitysiu. O dabar – rekomenduoju ją jums. Tik neskaitykit paskubomis ir su tikslu kuo greičiau perskaityti. Skaitykite ją taip, kaip skaitytumėte save.

Skanaus!

Vertinimas: 10 / 10

Kita informacija:
Puslapiai: 323 psl.
Leidykla: Vaga
Metai: 2011 m.
Kaina: ~25 Lt. Internetu pirkti čia.

(c) veikiantis

dyeingtodye:

Yak, Bamboo, Merino Mitts!

this bright and lovely home in Berlin is the renovation work of the German architectural firm Karhard studio. what was once two apartments were merged into one big beautiful loft-like space. it’s mostly spare and white, but then there’s bold pops of orange and pale blue — a color combination i happen to love, contrasted with exposed plywood plaster walls used as a room dividers. and then to top it all off, the designers added beautiful white-washed wood floors with a bright orange dhurrie rug and classic furniture pieces like eames and panton chairs for a bright, modern and yet very cozy space.

• photography by Stefan Wolf lucks.

Finnish photographer Kai Fagerström presents unique photo series, where he captures wild animals making themselves comfortable in abandoned houses in the woods of Finland. Titled The House in the Woods, the photo series is set in cottages near Kai’s summer house, which were abandoned by their tenants after the owner of the place died in a fire. Award-winning photographer noticed how the place was slowly being reclaimed by the nature, and what started as a few snapshots, ended up being a book, published in Finnish, German, and English.

“Deserted buildings are so full of contradictions,” says Kai. “I am fascinated by the way nature reclaims spaces that were, essentially, only ever on loan to humans.” Kai usually works with a clear image of what he wants to achieve in his head, although it make take some time for all elements to fall into place. The photographer has enough patience, however: “This is fine with me,” he says. “The journey is more important than the destination.“

Website: kafa.fi (via: nationalgeographic, imgur)

Abandoned House in the Woods Taken Over by Wild Animals originally appeared on Bored Panda on August 22, 2013.

1. Incredible Studio Portraits of Wild Animals by Brad Wilson
2. The Same Little House From The Same Camera Angle Over a Two-year Period
3. Transparent House in Japan
4. Unusual Slide House in Japan

China is fascinating, and visiting it is bound to leave you with some amazing impressions. Sometimes, however, the English-speaking guests might have some difficulties finding their way around the country. Due to poor English knowledge and clumsy translation, signs that are supposed to help you out, only end up causing outbursts of unstoppable laughter!

Inspired by Buzzfeed’s “22 Chinese Signs That Got Seriously Lost In Translation”, we decided to make our own list of hilarious translation fails in China. And yes, there are definitely enough of them for many more such compilations! Check these out, so that if you ever do go to China, you wouldn’t be too surprised about fresh crap in fish tanks and wild germs that hate soup. Oh, and never order the greenstuff!

Never!

F*** Vegetables

“干菜” means dried vegetables and “类” means type. So as a whole, it should be the dried vegetables section. The translator was way too concerned about the Chinese character “干” which is also a slang for f***.” (Image credits: chinalert.com)

Don’t Order the Greenstuffs!

Image credits: MFinChina

Hand Grenade

Image credits: imgur.com

Slip and Fall Down Carefully!

Image credits: tinypic.com

Husband

Image credits: MFinChina

Beware of Missing Foot

Image credits: Chris Radley

The Wild Germ Hates Soup

Image credits: David Feng

Potato the Crap

Image credits: Andy Stoll

Stupid Beans

Image credits: MFinChina

Grab Me Now!

Image credits: unknown

See the rest of 35 Hilarious Chinese Translation Fails